Academic Journals Database
Disseminating quality controlled scientific knowledge

Development of the Structure of Lithuanian Gardens and Parks from the 16th to the 20th Centuries Lietuvos sodų ir parkų struktūros raida nuo XVI iki XX a.

ADD TO MY LIST
 
Author(s): Albinas Mocevičius

Journal: Science – Future of Lithuania
ISSN 2029-2341

Volume: 1;
Issue: 2;
Start page: 39;
Date: 2011;
Original page

Keywords: city plan structure | the art of gardening | the model of theory of park art | residences | natural frame | suburbs | urban development | the role of society

ABSTRACT
The historical development of Lithuanian parks cannot be separated from the historical evolution of our cities and towns and formation of their urbanistic structure. The beginnings of creating garden art in Lithuania, the same as in West Europe, are mentioned in medieval castles and monasteries. A strong influence on the developement of the history of Renaissance gardens was exerted by new models of garden theory, which were formed and formulated by famous European architects, artists, scientists, philosophers. The traditions of antique art were revived, new scientific inventions had an influence on garden art. During the 17th–18th centuries a lot of residences and manors were built, and they played an important role in the urbanisation of the country. In the 17th–18th centuries the tendencies in the Italian art of garden parks in West Europe were taken over by French baroque. In the junction of the 18th and 19th centuries the planning of cities and towns and urbanistic development in the territories of Lithuania and East Europe took place due to bizarre and geometralised influence of the baroque epoch. In the 19th century scenery parks were created next to mansions in Lithuanian towns by famous scenery specialists of that time from West Europe. In the junction of 19th and 20th centuries important geopolitical processes in Lithuania and Europe took place not only in the urbanisation of cities, but also in the planning of parks and their art tendencies. Due to the growth of cities, their urbanised territories and strengthening of social attitude towards a surrounding environment, the boundaries of park art spread into the public areas of cities. At the end of the paper there is a scheme which summarises the development and influence of park structure on city development and formation .Article in LithuanianNagrinėjama Lietuvos parkų istorinė raida neatsiejama nuo mūsų miestų ir miestelių istorinės evoliucijos ir jų urbanistinės struktūros formavimosi. XVII a., gerėjant LDK ekonominei ir geopolitinei situacijai, didikai ėmė statytis savo rezidencijas miestų periferijoje. XVII a. pabaigoje galima apčiuopti tam tikrų „laisvėjimo“ tendencijų, kai sodo teritorija plečiasi už gynybinių miesto sienų, bandant sukurti naujus urbanistinius darinius, pasitelkiant menines ir technines galimybes. Per XVII–XVIII a. prie LDK miestų buvo pastatyta nemažai rezidencijų ir dvarų, kurie formavo šalies urbanizaciją ir atliko svarbų vaidmenį urbanizuojant šalį. Barokiniai parkų ansambliai dažniausiai būdavo traktuojami kaip nauji urbanistiniai vienetai su rūmų ansambliais. Prie tokių vienetų atsiradimo prisidėjo žemėnaudos kaita, geopolitinė situacija bei išpuoselėtas estetikos suvokimas. XIX–XX a. pradžioje ne tik kuriami nauji peizažiniai parkai šalia miestų ar miestelių nuostabiose vaizdingose gamtos vietovėse, bet ir pertvarkomi, rekonstruojami renesansiniai bei barokiniai parkai. Augant miestams, didėjant jų urbanizuotoms teritorijoms ir stiprėjant visuomeniškam požiūriui į supančią aplinką, parkų meno ribos prasiplėtė į visuomenines miestų erdves. XIX–XX a. pr. sparti miestų plėtra Europoje ir Lietuvoje įtraukė parkų teritorijas į savo urbanistinę erdvę ir esant tam tikram „dialogui“ kūrė naują gamtinę ir urbanizuotą struktūrą su trečiuoju dalyviu – visuomene.Straipsnis lietuvių kalba
Why do you need a reservation system?      Affiliate Program